- nuogybė
- nuogýbė sf. (1), nuogỹbė (2) BŽ261 1. SD163 nuogumas: Pridenk nuogybę ... jo MP317. ║ nuoga, plika vieta, nuogas daiktas: Še, še! Mušk, jei taip nori. Už kaltybę per nuogybę... rš. Pagaliau pasiryžau pasauliui atidengti tiesą, atskleisti nuogus faktus, nors nuogybių rodymas įstatymų draudžiamas ir baudžiamas rš. 2. BtPvR8,35 neturėjimas kuo apsirengti: ^ Nuogybė – ne nabagybė Skr. 3. prk. tai, kas niekuo nepadailinta, neužmaskuota: „Liaudininkai“ dar ir dar kartą parodė savo buržuazinę prigimtį visa nuogybe (sov.) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.